BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pamišimo aktas.

Beprasmėj tyloj, sako, yra prasmės. Ji glūdi susikaupime, kuris taip lengvai pažeidžiamas. Tik mažas vandens lašelis nukrenta ant grindų ir tylos nebėra. Prasmė taip pat pranyksta? Net jeigu tyla ir buvo beprasmė? Ir vėl keliu sau klausimus be atsakymų. Tarsi mane tai gelbėtų iš paranojos. Nors tikriausiai tik dar labiau skandina. Mano psichoterapeutė sakė, kad turiu užrašinėti savo mintis. Rašau. Ir ką? Kur prasmė jeigu visur beprasmybė? Keista, kad aš šneku apie beprasmybę. Visą gyvenimą nekenčiau absurdo. Aš jo net nepastebėdavau. Ir dėl to jaučiausi laimingesnė.

XX a. pradž. filosofai, rašytojai absurdą regėjo visur: žaliame lapelyje, mažame kambarėlyje ar žmogaus gyvenimėly. O taip. Gyvenime daugiausiai, juk jis susideda iš smulkmenų, o jos – beprasmės. Absurdas. Beprasmybė. Sizifo likimas. Neatsiejamos detalės šioj absurdo puzlėje. O gal galvosūky? Manyčiau, kad tai galvosūkis. Juk argumentai nesvarūs, jog įrodytų, kad gyvenimas beprasmis. Pats Kamiu prieštaravo sau. Prasmės nėra, tačiau: „Vilties ir ateities neturėjimas – tai didžiausias sąmoningumas. Tai grąžina prasmę.“ Ir kaip mes galim imti šių žmonių mintis argumentų vieton? Jie patys nebuvo pasirinkę konkrečios pusės. Man jie atrodo – paklydėliai pasaulio jūroje.

Kas būčiau aš, jei būčiau gyvenusi šalia šių „mąstytojų“? Šalia, turiu omenyje, tikrai šalia. Ar Šopenhaueris būtų panorėjęs turėti tokią žmoną kaip aš? Nors kam..? Juk tai beprasmiška. Velniop Šopenhauerį. Aš noriu Škėmos. Taip. Aš myliu Škėmą. Sakai, nesveika fanė, kuriai reikia psichoterapeuto pagalbos? Sakyk ką nori. Nes aš negirdžiu. Negirdžiu. Tu ne mano stogas, tad nebijau, kad nukrisi man ant galvos. Ne. Ir vėl. Tos beviltiškumo ašaros. Jos vis mane aplanko. Jos kaip kekšės. Ateina ir vėl išeina, ir jautiesi taip beviltiškai. Kam tau tos kekšės? „Padaryk ją.“

Pameni tą lauko gėlių kvapą? Kai mes maudėmės pievoj. Kartūninė, balta, su mėlynom gėlėm, suknelė nedengė mano kelių. Tu grožėjaisi mano kojomis, glostei jas. Man tai atrodė kažkas uždrausto, bet neapsakomai malonaus. Negalėjau sulaikyti šypsenos. Bet aš ir nenorėjau to. Tu išdrįsai. Išdrįsai mane pabučiuoti. Jausmas lyg pirmą kartą gyvenime ragaučiau šokolado. Tikro šokolado. Mano pirštai klimpo į tavo plaukus lyg į karamelę. Juodi. Juodi juodi plaukai. Daugiau niekada neregėjau tokių juodų plaukų. Rašei man meilės laiškus. Juos užantspauduodavai savo gamybos štampu. Kregždutė narve. Nežinau kodėl sukūrei tokį. Nespėjai pasakyti. Prasidėjo gaudynės. Žydų gaudynės. Kartojau tau, kad mano šeima padės tau pasislėpti. Tu vaidinai karžygį. Kodėl jį vaidinai? Nebijojai nieko. Du šūviai. Ėjau link tavo namų. Du šūviai. Jutau, kad jie pakeitė mano likimą. Du nelemti šūviai! Man beliko kraujo vonia.

Kodėl? Kodėl nužudėt žydus? Kodėl?! Įgimto žiaurumo tenkinimas? Nauda? Kokia nauda? Gražu pažiūrėti į žvaigždes vaikščiojančias šalia tavęs? Atsiprašau. Krentančias žvaigždes. Nukrito dar vienas žydas. Sugalvok norą. Žiūrėk, ką radau žydo kišenėje. Noras išsipildė! Kiek „klipatų“. Kartais jie nekrenta. Bet ne bėda, didieji genijai atrado būdą paskatinti žvaigždžių kritimą. Šūvis. Du. Noras išsipildė! Mieli, Dovydo vaikaičiai, nelaimės atveju mes neatsakome ir skundų nepriimame. Mėgaukitės mūsų konclagerio SPA!

Ką dabar pasakysi Kamiu? Sakai, mes tobulindami save tampame Dievais. Mes patys ir esame Dievai. Kiek daug nuostabių Dievų sutikau konclageryje. Vienas kairėj, kitas dešinėj, trečias krosny. Škėma ne tavo vaikas, Kamiu. Jis myli tave, bet jis ne tavo vaikas. Tu nužudei jį! Tu nužudei Škėmą. Ar dabar tu laimingas? Jei žodis laimingas yra tavo žodyne. Nenorėjai, kad tave kas nors pranoktų. Sakai, aš šizikė? Aš šizikė. Taip, aš šizikė! Bent jau nepamišus taip kaip tu. Parodei man beprasmybę. Nekenčiu tavęs, Kamiu. Nekenčiu!

Paradoksas? O gal oksimoronas? Nors kokia prasmė? Aš klausiu, tačiau niekas neatsako. Šilko suknelė, perlų karoliai, safyras. Tavo mergina kvepia. Ar tai kvepalai ar tik tualetinis vanduo? Ji šypsosi. Gudri kalė. Tokios man nereikia. Pasiimk ją. Pasiimk. Nors nėra prasmės, bet mano kaina didesnė. O gal yra prasmė? Lauko gėlių kvapas… Pameni?

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (2)

cybersugar2012-02-05 20:12

Prasmė yra tokia,kokią susikuriame patys. Ačiū už įrašą. Tu moki rašyt.

Laima2012-02-05 21:20

Dėkui. :)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras